YPATINGA ISTORIJA

Visada mėgau susirašinėti. Dariau tai nuo pradinės mokyklos laikų. Pradžioje rašiau Rytų europiečiams, bet po kiek laiko labai panorau parašyti kam nors iš Vakarų Europos.

Aš niekada netikėjau nei susidūrimais su vaiduokliais, nei paranormaliais reiškiniais, todėl šis įvykis man dar labiau įstrigo. Jis įrodė, jog yra priešingai nei maniau.

Skaitytojų pamėgtas konkursas vėl „Delfi“ portale. Atsiųskite mums neilgą pasakojimą ir laimėkite kraują stingdančių istorijų rinkinį.

Ačiū visiems, siuntusiems savo ypatingas istorijas. Konkursas buvo ne paskutinįsyk ir savo kūrybines bei pasakojamąsias galias tikrai galėsite išmėginti darsyk.

Vilma atvyko į Norvegiją užsidirbti. Kartu pasiėmė ir dukrelę Laurą. Su Lauros tėčiu visi ryšiai jau buvo nutrūkę. Vilma buvo vieniša mama. Norvegijoje Vilma įsidarbino žuvų fabrike.

Žinau, kad žiūrėsite skeptiškai, kitko ir nesiūlau. Tiesiog noriu papasakoti savo istoriją, nes dar nesu jos pasakojusi niekam kitam. Tai nėra temos, kuriomis gyvenu, kaip išprotėjusi meditacijų lunatikė. Bet tai tikrai įvyko, pažadu.

Pažinčių svetainėje patiko moteris... Nuotraukoje – labai graži. Įspūdingomis didelėmis akimis. Kaip vėliau paaiškėjo, anketa pajauninta geru dešimtmečiu – tiek nuotraukos, tiek amžiaus prasmėmis. O ir miestas nurodytas ne tas. Tolimesnis kokiu šimtu kilometrų... Na, bet kam nepasitaiko. Tiesa?

Dalindamiesi savo pasakojimais ir asmeninėmis istorijomis su kitais skaitytojais galite būti apdovanoti „Alma littera“ knygomis. Pristatome šį mėnesį išleistas naujienas, kurias galite perskaityti ir jūs.

Mano ypatinga istorija nutiko užsienyje. Ji susijusi su bjauriausiais kraujasiurbiais vampyrais, kokius žinome. Taigi, štai kaip viskas vyko.

Nesu didelė mistikos gerbėja, nelabai tikiu antgamtiniais reiškiniais ar sapnais. Bet mano gyvenime buvo toks laikotarpis, kai teko patikėti. Teko patirti gana sudėtingą operaciją su bendra narkoze, ji truko apie 3 valandas. Viskas vyko sėkmingai, po to – reabilitacija, po kurio laiko grįžau į darbą...

Tamsa visuomet juodžiausia prieš aušrą. Robas Martinas prisiminė šį seną nuvalkiotą posakį lėtai vairuodamas greitosios pagalbos automobilį Aukštutine Marlboro gatve gaisrinės Nr. 3, kur buvo jų bazė, link. Jam rodėsi, kad tasai, kas sugalvojo tą posakį, ir išties pataikė kaip pirštu į dangų, mat bu...

Esu patyrusi net tris sunkiai paaiškinamas istorijas, kurios gyvenime tikrai įsiminė. Tokie mistiniai, net pranašiški įvykiai.

Niekada nebuvau iš tų žmonių, kurie tikėtų mistinėmis istorijomis, vaiduokliais, sapnais ar dar kokiomis pasakomis. Tačiau vienas įvykis mane labai sukrėtė ir privertė susimąstyti, gal tikrai mes visi sujungti nematomomis gijomis...

Tą dieną atsimenu nuo to momento, kai sėdėjau parke po registracijos į dalykus universitete. Su drauge buvom susitarusios vakare nueiti į kavinę.

Tikriausiai visi esame šiek tiek girdėję apie įvairius burtus, spiritizmo seansus. Jaunystėje tuo labai domėjomės, ypač merginos. Ir ne tik domėjomės – darėme praktiškai. Taigi, papasakosiu, kaip nutiko man.

Noriu papasakoti savo laimingos santuokos istoriją – ji man ypatinga. Prieš 33 metus su drauge nutarėme nueiti į kino teatrą. Tada rodė filmą „Mano mažytė žmona“.

Vienąnakt ėmiau sapnuoti lėktuvą – dar aukštai ir visai mažytį, tačiau savo priekiu jau smingantį žemyn dangumi, tiesiai į senelių sodo namelį.

Mistinių istorijų ar vakarų, kai nežinia kas beldėsi už lango tikriausiai yra nutikę kiekvienam. O dabar jas galite paversti puikiu prizu!