uždrausta meilė

Konkursas „ Uždrausta meilė “ baigėsi! Šįkart apdovanosime net tris skaitytojus. Geriausių istorijų autoriai laimės 300, 200 ir 100 eurų dovanų čekius. Tad kas gi laimėjo?

Nuo pat birželio vidurio „Delfi“ skaitytojai dalijosi atvirais savo meilės pasakojimais. Buvo publikuota 51 konkurso „ Mano uždrausta meilė “ istorija ir atėjo laikas paskelbti laimėtoją.

Suskamba vargonai, ir į koplyčią, susikibę už rankų, lydimi kunigo įeina jaunieji... Laimei, visi, taip pat ir mano vyras, nukreipę savo žvilgsnius į juos. Esu įsitikinusi, kad degančius mano skruostus ir kaltės bei gėdos kupiną žvilgsnį būtų be galo sunku nuslėpti...

Aš manau, kad uždrausta meilė neegzistuoja. Meilė tiesiog yra arba jos nėra. Yra tik žmonės, nejaučiantys meilės ir trukdantys mylėti kitiems, o kartais net žudantys meilės vaisių. Esame tradicinė šeima, kurioje vyrai myli savo žmonas, o žmonos – savo vyrus, ir norime ta meile dalintis.

Papasakosiu savo ir savo vyro istoriją. Beveik pries penkerius metus pradėjau dirbti tame pačiame darbe kaip ir mano dabartinis vyras. Jis man patiko nuo pat pirmo susitikimo, bet tuo metu turėjo draugę, o aš – draugą.

Proto ir Širdies pasaka. Ankstyvas rytas. Saulė lyg bando šypsotis pro langą, primindama tavo šypseną. Žvilgsnis į telefoną – tuščia...

Kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šią mes su mama keliavome prie jūros. Pora savaitėlių nuostabaus pasibuvimo kartu, paplepėjimo, pasilepinimo ir tingaus poilsio. O dar tas karantinas – taip išvargino visa ta įtampa, kad norėjosi tiesiog atsipalaiduoti ir pasimėgauti buvimu drauge.

Viskas prasidėjo 2013-iaisiais. Susipažinau su vaikinu, tuo metu buvau užimta, tačiau vos jį išvydusi pajutau tą „dzingt“. Jis traukė mane kaip bitę medus.

Seniai seniai susipažino du žmonės. Aplink juos sklandė tokia aura, kad aplinkiniai juos matė kartu jau tada, kai jie vienas kitam dar nedrįso pripažinti savo jausmų. Kai vieną vakarą jie abu buvo įstumti į vienas kito glėbį, atrodė, kad susijungė amžiams.

Mano situacija, kaip daugelis iš mūsų meilės vergių pasakytų, kitokia nei visos. Maniau, kad „man tai tikrai taip neatsitiks“.

Kai susipažinome, man buvo 21 metai, jam – 40. Buvau gana rami studentė, didesnę laiko dalį skyriau mokslams, todėl tokia neįprasta buvo meilė ir devyniolikos metų skirtumas nustebino ne tik aplinkinius, bet ir mane pačią.

Mano meilės istorija prasidėjo seniai. Buvau paskutinių metų studentė, kai sutikau Jį. Dešimčia metų už mane vyresnį, išvaizdų, protingą vyrą.

Aš ne kartą girdėjau, kad žmonės sutinka savo meilę baigiant mokyklą. Tokie žodžiai man atrodė absoliučiai absurdiški, nes visi įsimyli ne kartą gyvenime ir tai nutinka nenumatytu laiku. Nors man pavyko išsiversti be prisirišimo prie kažkokio žmogaus, mano bendraamžiai užmezgė ryšius ir įgijo patirt...

Kažkada, kai dar ėjau į mokyklą, per istorijos pamoką, kalbant apie Amerikos kolonizaciją mokytoja aiškino, kad indėnai, pamatę pirmuosius arkliais raitus ispanus XV a. palaikė juos dievais. Indėnai negalėjo suprasti, kad tai atskiri padarai, raitelis jų akyse nuo arklio buvo neatsiejamas.

Jautrių nervų žmones prašau neskaityti, nes galite būti šokiruoti. Mano uždraustos meilės istorija – neeilinė.

Aš esu 23 metų vaikinas, studijuoju programavimą Kaune, turiu puikią ateitį, mano tėvai mane remia finansiškai, esu išvaizdus, sportuojantis. Atrodytų, kad esu tobulas vaikinas, kad mano gyvenime nėra jokių problemų, daug kas man pavydi. Atrodytų, kad kiekviena mergina nori su manimi draugauti.

Ką čia ir bepridėsi – šitiek vandens nutekėjo. Gilus sovietmetis. Komunistai – visuomenės elitas ir baubas, o KGB – rentgenas ir budelis. Nesupratau nei pats, kaip čia taip atsitiko.

Kaip aš nekenčiu laidotuvių: tai – keisčiausia proga susirinkti giminėms, kaimynams, bendradarbiams, kad laidodami žmogų aptartų vieni kitų gyvenimus: kas kiek uždirba, kas su kuo miega, kas ką paliko ir t. t. Bet ką padarysi, mama skambina ir turiu važiuot – pasimirė kažkoks dėdė Bronius, kurio gyv...

Gedimino prospekte, atviroje lauko kavinukėje 10 valandą ryto, dar apytuščiame apsnūdusiame mieste, su drauge prisėdau išgerti kavos. Du vaikinukai, dar neatsigavę po linksmo šeštadienio, draugiškai juokavo ir flirtavo su barmene.

Niekada nebuvau mergina, kuri svajoji ištekėti. Būdama vaikas nesidėjau „nuometo“ iš močiutės skaros, nekišau pagalvės po drabužias, kur turėtų būti pilvas, niekad nesiveržiau pagauti puokštės draugų vestuvėse. Galima pagalvoti, kad niekada nesvajojau apie meilę ir gal atrodysiu šalta, tačiau taip n...