Žmonių perkamoji galia šiemet augs, o šalies ekonomikos augimo viltys siejamos su privataus vartojimo ir eksporto plėtra. Tačiau analitikai įspėja, kad dalis lūkesčių gali neišsipildyti, taip lėtindami atsigavimą po pernykščio ekonomikos kritimo.
realus BVP
53 articles
2023 m. trečiąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 19,3 mlrd. EUR. Palyginti su 2023 m. antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –0,02 proc, praneša Valstybės duomenų agentūra.
Per ketvirtį Lietuvos ekonomika sumenko 0,1 proc.: sąstingis tęsiasi, bet jau atsiranda pragiedrulių
Lietuvos ekonomikos raida tebėra vangi. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika sumenko 0,1 proc., o palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, neaugo.
023 m. antrąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 17,7 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra (VDA).
2023 m. antrąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 17,7 mlrd. EUR, pranešė Valstybės duomenų agentūra. Palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 2,8 proc.
Verslas sako, kad gyventojai ir valdžia pernelyg atsipalaidavusi ir esą nemato lėtėjimo. Ką dabar reikėtų daryti tiek vieniems, tiek kitiems? Apie verslo situaciją laidoje „Indo diena“ pasakoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas, ekonomistas Sigitas Besagirskas.
„Ober-Haus“ praneša, kad bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 14 proc., tačiau per mėnesį – 0,3 proc.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė nedramatizuoja šių metų pirmo ketvirčio smukusio bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio šalyje. Pasak jo, Lietuva tikrai yra ne ten, kur buvo 2009 m.
Čmilytė-Nielsen nemano, kad artėja ekonominė krizė: nėra pagrindo kalbėti apie niūriausius scenarijus (1)
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad dabartinė techninė recesija pavirs ilgalaike ekonomikos krize. Pasak jos, remiantis pramonės požiūriu ir veiksmais, teigti, kad artėja niūriausias scenarijus, negalima.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas tvirtina, kad nors Lietuvoje fiksuojama techninė recesija, Finansų ministerija ir Vyriausybė toliau laikosi pozicijos, kad šiais metais bendro vidaus produkto augimas bus teigiamas. Anot jo, šis augimas prasidės antrojo pusmečio metu.
Prastėjant Lietuvos pramonės rodikliams būtų naivu tikėtis, kad naujausi šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) rezultatai bus pozityvūs, sako prezidento patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė. Ji pažymi, jog proaktyvių veiksmų turėtų imtis valstybės institucijos.
2023 m. pirmąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 15,8 mlrd. Eur. Palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -3 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 17,5 mlrd. EUR. Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis.
Nepaisant akistatos su karo kaimynyste, plėtrą ir investicijas paralyžiuojančiu neapibrėžtumu, energetikos kainų šoku ir pokyčiais eksporto geografijoje, Lietuvos ekonomika pernai pademonstravo stuburą, tvirtina bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 18,8 mlrd. Eur. Palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, realiojo BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 0,5 proc.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad antrąjį šių metų ketvirtį fiksuoto neigiamo ekonomikos augimo galima buvo laukti. Pasak jo, rodiklis galėjo būti ir blogesnis.
Prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomikos laukia sunkūs laikai. Visgi blogiausi lūkesčiai neišsipildė – nors šalies ūkio plėtra ir sustojo, tačiau dauguma sektorių išlieka stiprūs. Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos realus BVP augo 2,8 proc., tiesa, nemaža dalis metinio ...
Nepaisant to, kad bendrojo vidaus produkto augimas (BVP), lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, mažėjo 0,4 proc., finansų analitikas Marius Dubnikovas ekonomikos raidą vadina geresne, nei buvo galima tikėtis metų pradžioje.
Kaip praneša Lietuvos statistikos departamentas, antrąjį šių metų ketvirtį fiksuotas neigiamas ekonomikos augimas. Šių metų antrąjį ketvirtį, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. EUR. Palyginti su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono...
Valstybės kontrolė įvertinusi Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų įspėja, kad kovoti su infliacija reikėtų atsakingai, atsižvelgiant į valstybės skolą.
