atskirtis

Nedideli vandens tiekėjai „dotuoja“ didžiąsias vandentvarkos įmones. Toks absurdas kilo įteisinus garantinių vandens tiekėjų atsiradimą regionuose, tačiau gyvenimas rodo, kad naudos iš to mažai.

2019 m.: „Nuo rugpjūčio „Lietuvos paštas“ apie atleidimą jau įspėjo 360 paštininkų“. 2020 m.: „Lietuvos paštas“ vasarį planuoja atleisti 84 darbuotojus.“ 2021 m.: „Lietuvos paštas sausio 12 d. informavo, kad kovo–balandžio mėn. atsisakys apie 380 darbo vietų“. 2022 m.: „Valstybės valdomas Lietuvos p...

Dažnuose kalėdiniuose giminių susibūrimuose susigūžti verčiantys klausimai – tokia pat įprasta šventės dalis kaip balta mišrainė, mandarinai ar kūčiukai. „Tai ko dabar be panelės?“, „O tai dar nesiperša?“, „Tai kada vaikai? Negalit ar nenorit?“. Juk nemalonu, tiesa? Beveik garantuoju, kad šiuos klau...

Paskutiniais kadencijos metais valdantieji pristatė iš pradžių mokesčių reformą, kuri beveik nepapildo biudžeto, o vėliau apsiribojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio reforma. Pastaroji greitai tapo tiek visuomenės, tiek ekspertų pasipiktinimo šaltiniu. Priešinantis NT reformai prie Seimo surengtas ...

Praeitais metais parašiau prognozę, kad į mūsų namus beldžiasi naujas, vienuoliktas Dievo įsakymas „Neturėk jokio nekilnojamojo turto“. Graudžiausia, kad mūsų išlaikomi valdantieji ekonominę šizofreniją stengiasi paversti tikrove ir šitokiu būdu siekia nušauti du zuikius: paskatinti lietuvius nebein...

Apklausos rodo, jog nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra vienas iš nekenčiamiausių mokesčių. Nesunku suprasti kodėl. Asmeniui už savo uždirbtas pajamas ar sutaupytas lėšas įsigijus nuosavybę, kyla natūralus klausimas, kodėl jis už tai, ką jau įsigijo, turi mokėti dar kartą. O jeigu asmuo įsigijo nu...

Pasaulyje įsibėgėja diskusijos apie keturių dienų darbo savaitę. Atliekama vis daugiau tyrimų ir stebėjimų, kurie patvirtina teigiamus rezultatus: žymiai padidėjusį darbo našumą, darbuotojų motyvaciją dirbti ir pasitenkinimą darbu. Žvelgdami į tyrimų rezultatus nematome jokių neigiamų pasekmių: darb...

Pavažiavus vos trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus, kurio gatvėse zuja naujutėlaičiai automobiliai, vaizdas akimirksniu pasikeičia 180-ies laipsnių kampu – vietoj ekonominio pakilimo ženklų matome ne ką kitą, o ekonominį nuosmukį ir skurdą. Žinoma, neteigiu, kad visi vilniečiai gyvena pasiturinčiai, n...

Du pradinukus ir vieną progimnazistą auginanti mama „Rinkos aikštei“ pasiguodė, kad po mokykloje vykusių susirinkimų namo grįžo netekusi amo – už pradinukų pratybų sąsiuvinius mokslo metams teko pakloti po 110 eurų. Vadinasi, už abu vaikus – 220 eurų! Anot moters, tai yra ketvirtadalis jos mėnesinės...

Prieš kurį laiką perskaičiau stulbinančias įžvalgas: kai kurių Lietuvos ekonomistų teigimu, jau artimoje ateityje „Sodrą“ esą sugriaus dirbantys pensininkai.

Karštligiškame švietimo reformų kontekste per mažai dėmesio skiriama vienai iš skaudžiausių ne tik švietimo, bet ir visuomenės problemų – vaikams, nelankantiems mokyklos. 2022–2023 mokslo metais mokyklos šalyje nelankė 15 753 vaikai nuo 7 iki 15 metų. Sunku net įsivaizduoti, kad visiškai tuščios buv...

Vyriausybės mokesčių reforma susilaukė nemažai kritikos. Viešojo sektoriaus problemų įvedami pokyčiai neišspręs. Tačiau reforma yra reikalinga – ir ne tik dėl žingsnio link lygybės ir sąžiningumo. Mums laikas pradėti rūpintis viešuoju gėriu.

Pažįstu Sonatą metus. Ji yra prieš keletą metų studijas baigusi socialinė darbuotoja. Šiuo metu ji dirba vaikų dienos centre, pasirinko darbą šioje įstaigoje, nes dar mokykloje savanoriavo viename iš vaikų dienos centrų ir savo ateitį siejo su vaikais. Deja, šiuo metu ji svarsto galimybę palikti die...

Jei norite prisijungti prie 1 proc. turtingiausių Monako gyventojų, aštuonženklis turtas yra būtina sąlyga.

Tai ne solidarumo mokestis bankams. Pavadinčiau – solidarumo mokestis ubagams. Valdantieji viską pavadina atvirkščiai, kad niekas nieko nesuprastų. Skamba taip: Seimas nutarė dvejus metus papildomai apmokestinti bankus ir surinkti 410 mln. eurų. Sako, kad karybos ir gynybos reikmėms. Susigriebė dėl ...

Seimo salėje kelią skinasi Akcizų įstatymo pataisos, kurios reiškia kuro kainų augimą. Valdantieji rimtai susitelkę ir nusiteikę didinti akcizus bei įvesti CO2 dedamąją, kitaip tariant – eilinį sykį kėsinasi į tuštėjančias žmonių pinigines.

Rašyti šį tekstą įkvėpė neseniai DELFI paskelbtas Švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės ELTA agentūrai duotas interviu: „Šiugždinienė apie aukštus reikalavimus pokyčiams: švietimas nėra ta sritis, kurioje rezultatai matomi jau kitą dieną“.

Karo Ukrainoje atšvaituose pilietiškumo tema valstybėje įgavo nekasdienį kontekstą. Informacija apie ukrainiečių ir savanorių didvyrišką kovą suteikė taikos ir darnos troškimui praktinio veiksmo išraišką – milijonai sukruto padėti Ukrainai ištverti tragediją. Paprasti žmonės pasijuto viršnacionalini...

Kainų augimas gali stipriai prislėgi netgi dirbančius žmones, kurių pajamos priskiriamos vidutinėms. Kai kurie ekonomistai ir kainų stebėjimo ekspertai sako, kad skurdas tampa realia rizika vis didesniam skaičiui žmonių. Vienas iš būdų spręsti šią problemą yra didinti bendrą pajamų lygį Lietuvoje.

Akivaizdi Londono Sičio klasinė atskirtis kelia grėsmę jo produktyvumui ir konkurencingumui, teigiama ataskaitoje, kurioje sektorius kritikuojamas kaip „nė iš tolo neatstovaujantis platesnei JK populiacijai“