14 articles
1944–1953 metais daugiau nei 30 000 žmonių Lietuvoje kovojo su sovietine okupacija. Į miškus pasitraukusių Lietuvos partizanų tikslas buvo atkurti nepriklausomą, demokratinę Lietuvos Respubliką. Tokį tikslą turėjo ir aukščiausio rango Lietuvos karininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Remdamasis Lietu...
Rugsėjo 13 d. Lietuvoje lankėsi šiuolaikinės egiptologijos legenda, archeologas dr. Zahis Hawassas. Neįtikėtinų atradimų per karjerą turėjęs vyras pastaruoju metu daug laiko praleidžia keliaudamas po pasaulį, kur gyventojams skaito pranešimus. Prieš renginį Vilniuje Z. Hawassas rado laiko prisėsti p...
Prieš maždaug metus laiko į darbą Vilniaus universitete atėjęs garsus archeologas, dėstytojas docentas Gintautas Vėlius rado staigmeną: sekretorė informavo, kad kažkoks nepažįstamasis jam paliko dėžę. Ši buvo pilna į servetėles susuktų XIV amžiaus archeologinių artefaktų. Kai kurie iš jų tikrai įspū...
Oloje rasti paslaptingi rankų atspaudai suteikė žinių apie senovės majų ritualus. Meksikoje, oloje po žeme ant sienų rasta keliasdešimt rankų atspaudų. Dauguma šių atspaudų – vaikų. Jie – maždaug 1200 metų senumo, to laikotarpio, kai majų kultūra buvo pasiekusi savo zenitą. Archeologas Sergio Grosje...
Skirtinguose laiko pjūviuose Utenos kraštas atrodo vis kitaip – su klajokliais, prekeiviais, karžygiais, užkastais ir užkariautais lobiais, pilimis, kunigaikščiais ir amatininkais. Kartais stiprus ir turtingas, kartais nualintas ir ištuštėjęs.
Žmogus, „prikėlęs“ mūsų protėvius iš tolimosios praeities. Tokiu žmogumi galima laikyti archeologą Vytautą Urbanavičių, kuris vienintelis Lietuvoje įvaldė skulptūrinės rekonstrukcijos metodą: pagal kaukolę atkuriama žmogaus galva.
Kukurūzų lauke Lenkijoje archeologams pavyko rasti neįtikėtiną XII amžiaus lobį, kuris priklausė princesei. Archeologams šį beveik 900 metų senumo lobį šalia Kališo miesto pavyko rasti tik dėka kunigo, kuris puikiai žinojo vietines legendas.
Iš pirmo žvilgsnio visiškai įprasta marmurinė plokštė, kuri dešimtmetį naudota kaip laiptelis sode, iš tikrųjų yra reta senovės romėnų graviūra, parodė naujas tyrimas.
Nieko nepasimokiusi iš siaubo filmų, Jungtinė Karalystė (JK) planuoja įgyvendinti greitaeigės geležinkelio linijos projektą, kurio metu bėgiai bus klojami ant viduramžių bažnyčios griuvėsių. Regis, projekto vykdytojai susidūrė su raganų palikimu.
Pirmykščių žmonių grupelė užkopė į statų šlaitą, kepurnėjosi per Alpių ledyną, o tada aptiko tai, ko ir ieškojo: krištolo versmę, pilną brangiųjų uolienų, tinkamų jų įrankių gamybai.
Archeologiniai tyrinėjimai pradėtoje rekonstruoti Panevėžio Nepriklausomybės aikštėje net istorikus nustebino atrastais unikaliais radiniais. Visai greta Vilniaus gatvės atkastos dar 17 amžių siekiančios pijorų kapinės ir netgi jose stūksojusios medinės koplyčios akmeniniai pamatai.
Kalbama, kad viskas, prie ko jis prisiliesdavo, virsdavo auksu. Deja, likimas legendiniam karaliui Midui buvo negailestingas, tik jo žlugimo kronika buvo ilgam palaidota. Dabar gi ji atsirado, ir tai nutiko Turkijoje.
Jūrinio paveldo mes turime ne tik krante, bet ir jūroje, kur saugoti jį gana sunku. Lietuvos kultūros vertybių registre šiuo metu yra 17 nuskendusių laivų. Ir Baltijos jūroje vis atrandama naujų.
Archeologai šiaurinėje Peru dalyje, prie Huančako pakrantės, Per La Libertad regione atkasė dviejų nykštukinių kašalotų liekanas. Manoma, kad banginiai yra aukos, paliktos paslaptingosios Močės civilizacijos, kuriai gali būti 1500 metų. Šie radiniai parodo senovės civilizaciją naujoje šviesoje.
